Rykliena.com

Garsus islandų geologas, žurnalistas Ari Trausti Gudmundsson atsako į su vulkanu susijusius klausimus:

Kokia vulkano padėtis yra šiuo metu: gerėja ar blogėja?

Eyjafjallajökull vulkano išsiveržimas (gegužės 5-ąją) pasiekė savo trečiąją fazę. Pirmoji- tai lavos išsiveržimas Fimmvörðuháls kalnų takoskyroje. Antroji- beveik savaitę trukusio intensyvaus pelenų debesies išsiveržimas (dėl per didelio kiekio vandens tirpstant ledui) iš 3 kraterių. Trečioji fazė yra apibūdinama kaip mažos pelenų produkcijos, (10% arba mažiau nei intensyviosios antrosios fazės metu), bet jau su betekančia lava. Išsiveržimas yra vis dar galingas, tačiau pelenų debesys dabar siekia tik puse prieš tai buvusio aukščio bei dideli lavos gabalai nenuskrieja tolimų atstumų. Dvi išsiveržimo angos jau nebeveikia ir tik šiaurinėje pusėje viena- veikia aktyviai, sukurdama tvirtą vulkaninės kilmės šlako nuolaužą ir lavos kraterį vulkano kraterio viršūnės kalderoje. Storas lavos sluoksnis driekiasi ledyno apačioje pasiskirstydamas šiaurinėje vulkano papėdėje. Tirpstančio ledo protrūkiai plaukia iš Gígjökull ledyno nuotakų, tačiau vandens tūris toli gražu neprilygsta pirmosios fazės išsiveržimo metu.

Ar yra kokių nors ženklų apskritai rodančių kiek ilgai tęsis išsiveržimas?

Ne, nėra nei vieno. Registruojami vulkano požeminiai smūgiai yra stabilūs. Jų intensyvumas gali svyruoti, tačiau taip atrodo, jog magmos tekėjimo srautas stebėtas pastarąsias 2-3 dienas yra pastovus. Pagrindinis vulkano išsiveržimas, kaip šis, gali tęstis savaites ar mėnesius, net metus, taip pat gali sustoti, aprimti ir vėl tęstis. Pastarasis scenarijus byloja, jog galima tikėtis staigaus išsiveržimo sumažėjimo.

Kaip greitai mes galime tikėtis kito vulkano išsiveržimo netolimoje ateityje?

Anot statistikos, apytikslis išsiveržimų skaičius Islandijoje yra vienas išsiveržimas 4-5 metų laikotarpyje. Kartais jų kiekis gali siekti didesnį skaičių per dešimtmetį, tačiau taip pat gali nebūti ir nei vieno išsiveržimo ar vienas per dešimtį metų laikotarpį. Tai mes įvertinsime ateityje, bet šiandien nėra jokių ženklų nei kur, nei kada.

Ar tikrai vis dar yra saugu aplankyti Islandiją?

Taip, be abejonės. Prisiminkite paskutinius 5-6 dešimtmečius, tuomet buvo visiškai saugu keliauti Islandijoje nepaisant vulkanų išsiveržimų. Šis laikas visiškai saugus taip pat. Viskas funkcionuoja stabiliai, išskyrus nedidelį plotą užimančias fermas, tačiau jos iš savanorių bei oficialių institucijų gauna tinkamą pagalbą. Vienintelė kliūtis Islandijoje bei daugelyje Europos šalių yra susisiekimas oru, kuomet esant nepalankiam vėjui dėl pavojingų lėktuvams pelenų debesų, tenka laikinai sustabdyti aerouostų darbą. Kita vertus, būti šio neįprasto įvykio liudininku yra neįkainojama patirtis, todėl tai yra viena iš priežasčių atvykti.

Kodėl pelenų debesų chaosas atrodo eina į pabaigą, nors išsiveržimas vis dar tęsiasi?

Pelenų produkcijos aktyvumas vis dar yra pajėgus bei sukelia sunkumus tik šalia esančioms vietovėms, tačiau išsiveržimo intensyvumas yra kur kas mažesnis nei prieš tai ir smulkios pelenų skaidulos nėra nunešamos tiek toli kiek anksčiau, iš dalies dėlto, kad vulkano aktyvumas sumažėjo ir kenksmingos dalelės nebėra išmetamos taip aukštai į orą. Lavos tekėjimo vaga turi erdvų kanalą kalno šlaituose, nesudarydama jokios sumaišties bei žalos, o dujos yra kenksmingos tik šalia tirpstančio vandens iš Gígjökull ledyno nuotakų.

Ką mes kaip visuomenė bei individualūs asmenys galime padaryti norint save apsaugoti?

Islandai padarė viską, kas jų galioje apsisaugant nuo žalos ar su ja, susijusiomis problemomis, taip pat monitorinė sistema, kuria Civilinis Apsaugos Skyrius seka vulkano veiklą yra gera. 99% Islandijos gyventojų yra saugūs, taip pat kaip ir atvykstantys turistai. Net 1% gyvenančių vulkano išsiveržimo teritorijoje yra saugūs, nors ir turėjo kovoti su pelenų sluoksnio pasekmėmis. Kitose šalyse kiekvienas yra saugus, bet vyriausybės bei transporto atstovų įgaliotiniai turi turėti omenyje apie galimus išsiveržimus, tarkime, Italijoje ar Islandijoje ateityje bei su jais susijusiomis pasekmėmis. 

Ar šis vulkanas įtakos klimatą?

Ne, toli gražu. Šis išsiveržimas (pagal produktyvumą bei intensyvumą) klasifikuojamas kaip mažas išsiveržimas. Net jei jis tęsis ilgus metus, jokių klimato padarinių nebus pastebėta.

Pagal www.mbl.is